Verslo žinios rašo apie artėjantį ES DI akto skaidrumo reikalavimų įsigaliojimą rugpjūčio 2 d. Mūsų bendraįkūrėjas Gediminas Buivydas komentuoja, kad didžiausia rizika Lietuvos verslui kyla ne dėl naujų terminų, o dėl to, kas jau galioja pusantrų metų.
Verslo žinios paskelbė straipsnį apie tai, kaip Lietuvos verslui artėja judantis taikinys: dalis ES DI akto nuostatų dėl aukštos rizikos sistemų buvo pavėlintos priėmus „Omnibus" susitarimą, tačiau skaidrumo reikalavimai dėl DI turinio atskleidimo įsigalios jau rugpjūčio 2 d. Straipsnyje komentuoja advokatas Rokas Venslauskas ir mūsų bendraįkūrėjas Gediminas Buivydas.
G. Buivydas pastebi, kad įmonės, kreipdamosi į DI specialistus, ir toliau pirmiausia klausia, ką su dirbtiniu intelektu galima nuveikti ir kur iš jo gauti naudos, o ne apie atitiktį reguliavimui. DI aktas paprastai iškyla tik antrame žingsnyje, kai įmonė jau turi konkretų sumanymą ir nori sužinoti, ar taip apskritai galima. Jis prognozuoja, kad rugpjūčio 2 d., įsigaliojus skaidrumo pareigoms, dalis šių klausimų natūraliai pavirs klausimais, kaip tą patį padaryti teisėtai.
Straipsnyje G. Buivydas įvardija riziką, kurios dažnai nepastebima: jeigu turinio žymėjimas taps per platus ir žyma „sukurta su DI" atsiras prie kiekvieno žingsnio, vartotojai gali tiesiog nebenorėti naudotis DI sprendimais. Tokiu atveju DI žyma taptų ne skaidrumo, o prastos patirties ženklu, o nuo to nukentėtų ne reguliavimas, o pati technologija.
Didžiausią riziką pačiai DI akto reputacijai jis įžvelgia nuolatiniame terminų kėlime ir aiškių išaiškinimų trūkume: verslui tenka ruoštis pagal nuolat judantį taikinį, ir tai stiprina klaidingą nuomonę, kad aktas riboja konkurenciją apskritai, nors realiai jis labiausiai apriboja tik aukštos rizikos panaudos atvejus.
Straipsnio esmė, kurią pabrėžia ir advokatas R. Venslauskas, ir G. Buivydas: didžiausia rizika Lietuvos verslui kyla ne dėl nukeltų ar būsimų reikalavimų, o dėl bendrųjų DI raštingumo pareigų, kurios privalomos jau nuo 2025 m. vasario. Kai įmonė nenusiperka mokamos DI įrankio licencijos, darbuotojai naudojasi nemokamomis, asmeninėmis paskyromis ir į jas kelia konfidencialius duomenis, nevertindami nei haliucinacijų rizikos, nei to, kur yra riba. Tai ir yra šešėlinis DI, kurio didžiausia problema, pasak G. Buivydo, ta, kad verslas jos net nemato.
Visą straipsnį su pilnu R. Venslausko ir G. Buivydo komentaru skaitykite Verslo žiniose.
Jei norite sistemingai peržiūrėti, kaip jūsų organizacija atitinka DI raštingumo reikalavimus, pasinaudokite nemokamu DI politikos generatoriumi arba rezervuokite nemokamą 30 minučių konsultaciją.